Įsivaizduokite – atsikeliate ryte ir jaučiate, kad nosis bėga, temperatūra kyla ir šiaip savijauta nekokia. Tikriausiai pasigavote virusą. Dar labiau tikėtina, kad pasigavote peršalimo virusą, kuris ir pavaizduotas paveikslėlyje žemiau

Bet ne tik žmonės ir gyvūnai gali sirgti, sirgti gali ir kompiuteris. Aišku suserga jis ne dėl temperatūrų kaitos ir užsikrečia jis ligomis ne oro-lašeliniu būdu Taip pat, kompiuteris niekad nepradės čiaudėti, kosėti, karščiuoti… Bet kaip gi tada serga kompiuteris?

iš http://science.nationalgeographic.com/

Atsakymas yra – įvairiai. Pagal tipus kompiuterinės ligos skirstomos į kelis pagrindinius tipus: virusus, kirminus (worm), Trojos arklius (trojanai), šnipinėjančią programinę įrangą (spyware) ir reklaminę programinę įrangą (adware). Visa tai bendrai vadinama kenksminga programine įranga (malware).

Dabar apie kiekvieną tipą plačiau.

Virusas: tai yra programa (nors dažniausiai virusai “prisikabina” prie kitų programų), kuri veikia vartotojo kompiuteryje be jo leidimo ir daro žalingą poveikį kompiuteriui. Tas žalingas poveikis gali būti labai įvairus – nuo nekaltų pokštų, pasirodančių ekrane, iki visiško duomenų sunaikinimo kompiuteryje. Kai kurie virusai moka naikinti ne tik kietajame diske esančius duomenis, bet ir BIOS. Labai svarbi virusų savybė, kad jie sugeba daugintis. Pavyzdžiui, jei jūsų kompiuteris yra apkrėstas viruso ir jūsų draugas prijungia prie kompiuterio, tarkim, flash diską, kad parodytų savo kelionės nuotraukas, yra didelė tikimybė, kad virusas persikels į tą flash diską. Virusus dažniausiai galima pasigauti internete (peržiūrint įtartino turinio svetaines), per CD/DVD ir flash diskus (jei informaciją į juos įrašote iš užkrėstų kompiuterių, dažniausiai bendro naudojimo – bibliotekose, universitetų laboratorijose, interneto kavinėse) ir instaliuojant piratines programas.

Kirminai ir trojos arkliai: iš esmės kažkas panašaus į virusus, tačiau jie yra visiškai savarankiški (“nesikabina” prie kitų programų). Kirminai dažniausiai kenkia ne pačiam kompiuteriui, o kompiuterių tinklui – geriausiu atveju perkraudamas jį, dėl ko sulėtėja ryšys tarp kompiuterių. Platinasi kirminai patys, per tinklą. Trojos arkliai gali būti panašūs į naudingas programas (pvz.: apsimesti nauju muzikos grotuvu), tačiau iš tikrųjų atlieką visiškai ne tai, ko nori vartotojas. Trojos arklys, patekęs į vartotojo kompiuterį, iš esmės perleidžia kompiuterio valdymą trojano kūrėjui. Patys jūs galite net nepastebėti, kad su kompiuteriu kas nors blogai, tačiau juo realiai naudosis kažkas kitas. Vienas iš požymių, kad kompiuteryje apsigyveno kirminas arba trojanas, yra labai sulėtėjęs kompiuterio darbas.

iš http://www.php4windows.com/

Šnipinėjanti ir reklaminė programinė įranga: tai programos, kurios į kompiuterį dažniausiai patenka… jūsų pačių sutikimu. Dažniausiai jos diegiamos kartu su nemokamomis programomis, o jų veikimas pasireiškia nuolat iššokančiais reklaminiais langais, sulėtėjusiu kompiuterio veikimu, “pakimbančia” operacine sistema ir panašiai. Šnipinėjanti programinė įranga stebi, ir siunčia gamintojui informaciją apie tai, kuriose svetainėse lankotės, ką dažniausiai darote su kompiuteriu, ko ieškote paieškos sistemų pagalbą, o kartais net kokius tekstus spausdinate, tarkim, slaptažodžių laukuose. Geriausias būdas apsisaugoti nuo tokių programų yra skaityti licencines sutartis, kurios parodomos programų diegimo pradžioje. Ten dažniausiai būna pasakyta, kad programa jums duodama nemokamai todėl, kad kartu su ja bus įdiegtos papildomos, reklaminės ir šnipinėjančios programos. Tokiu atveju nemokamos programos gamintojas gauna pinigų iš jums parodomos reklamos ir apie jus surinktos asmeninės informacijos.

Didelė riebi raudona pastaba:  ne visos nemokamos programos užkrės jūsų kompiuteri reklama ir šnipais. Yra tikrai daug gerų, kokybiškų ir saugių nemokamų programų.

Saugomės nuo kenkėjų: nors žmonės vaistų nuo virusų dar nesugalvojo, kompiuteriams tokie jau egzistuoja. Iš esmės tiek pat laiko, kiek ir virusai Nuo virusų, kirminų ir trojanų apsaugos antivirusinė programa, veikianti monitoringo (foninio stebėjimo) režimu. Tokia programa nuolat įjungta, tačiau ją pamatysite tik tada, kai kenkėjas bandys patekti į jūsų kompiuterį. Namų vartotojams yra daug nemokamų antivirusinių programų. Aš naudojuosi AVG (atsisiųskite iš http://free.avg.com), dar labai neblogas gaminys yra avast! (atsisiųskite iš http://www.avast.com/eng/download-avast-home.html). Tik nepersistenkite, vienu metu kompiuteryje turi veikti tik viena antivirusinė programa!

Nuo likusių blogybių saugo kitokio tipo programos, vadinamos antispyware arba antimalware. Mūsų laikais šių programų funkcijos jau būna integruotos į antivirusines programa, tačiau ne visada. Aš naudoju nemokamą ir labai kokybišką Windows Defender (atsisiųskite iš http://www.microsoft.com/windows/products/winfamily/defender/default.mspx), taip pat gerą reputaciją turi AdAware (atsisiųskite iš http://www.lavasoft.com/products/ad_aware_free.php).

Net kai šios programos (antimalware ir antivirusas) veikia monitoringo režimu, patartina patikrinti jomis visą kompiuterį bent kartą per mėnesį.

Šįkart tiek, kitąkart šiek tiek apie įsilaužimus