Jau žinome iš ko susideda kompiuteris, kaip daugmaž jis veikia. Tie principai galioja iš esmės visiems kompiuteriams, bet kompiuterių būna labai įvairių.

Pradėkime nuo asmeninių kompiuterių (AK, angl.: personal computer – PC). Asmeninis kompiuteris yra tas, su kuriuo dirbote, dirbate arba dirbsite ateityje. Skirti šie kompiuteriai tam, kad jais naudojantis vienas žmogus vienu metu galėtų padaryti tai, ko jam reikia. Faktiškai visi namuose esantys ir biuruose stovintys kompiuteriai yra asmeniniai. Jie susideda iš sisteminio bloko, monitoriaus, klaviatūros, pelės ir, galbūt, dar ko nors Bet ši kompiuterių rūšis turi mažiausiai keturis porūšius:

• Staliniai kompiuteriai – kompiuteriai, skirti stovėti ant stalo (na, arba po stalu), t.y. skirti būti jam numatytoje darbo vietoje.
• Nešiojamieji kompiuteriai – tas pats kas stalinis kompiuteris, tik čia viskas (monitorius, sisteminis blokas, klaviatūra, pelė) įmontuota į nedidelį lagamino formos korpusą. Sveria tokie kompiuteriai apie tris kilogramus, yra patogūs, jei tenka dirbti skirtingose vietose. Kelias valandas gali veikti neprijungtas prie elektros tinklo (turi akumuliatorius). Žmonės kartais apsigauna, manydami, kad nešiojami kompiuteriai yra mažesnių “pajėgumų” už stalinius. Tai netiesa Jie yra lygiai tokie patys, tik už tai, kad viskas sumontuota į elegantišką korpusą, tenka šiek tiek primokėti.

• Planšetiniai kompiuteriai (angl.: tablet PC) – gali būti stalinis, tačiau dažniausiai nešiojamas kompiuteris su lietimui jautriu ekranu.
• Asmeniniai skaitmeniniai asistentai (angl.: personal digital assistant – PDA) – mažas planšetinis kompiuteris, šiek tiek didesnis už mobilųjį telefoną. Jo pagalba galima tvarkyti užrašus, kalendorių, pasitikrinti el. paštą ir atlikti kitas nesudėtingas užduotis. Skaitmeninis asistentas neatstoja asmeninio kompiuterio, tačiau yra labai patogus priedas prie jo.

Dabar apie egzotiškesnes kompiuterių rūšis. Paprasčiausioji iš jų būtų tinklo kompiuteris (angl.: network computer – NC). Tai kažkas panašaus į stalinį kompiuterį, tačiau be kietojo disko. Vietoje kietojo disko toks kompiuteris panaudoja kompiuterių tinklą ir visas reikalingas programas parsisiunčia iš jo tiesiai į darbinę atmintinę.

Serveriams (jie dar vadinami paslaugų kompiuteriais) irgi reikalingas kompiuterių tinklas. Net atvirkščiai – kompiuterių tinklams reikalingi serveriai Serveris yra kompiuteris, kuris per kompiuterių tinklą suteikia kažkokias paslaugas kitiems kompiuteriams. Pvz.: darbe turite daug kompiuterių, tačiau tik vieną spausdintuvą. Spausdintuvas fiziškai prijungtas prie kažkurio vieno kompiuterio, bet juo naudotis gali prie bet kurio kito ofiso kompiuterio dirbantis žmogus. Tas kompiuteris, prie kurio prijungtas spausdintuvas, gali būti vadinamas spausdinimo serveriu. Gali būti ir kitokių serverių (WEB serveris [skirtas tam, kad jame talpinti interneto svetaines], failų (bylų, rinkmenų) serveris [skirtas saugoti failus] ir kiti).

Serverio vyresnysis brolis yra didysis kompiuteris (angl.: Mainframe). Jis yra greitesnis, gali atlikti daug skaičiavimų ir operacijų vienu metu, turi milžiniškus kietuosius diskus. Taip pat, jis gali vienu metu vykdyti daugėlio vartotojų užklausimus (pvz.: jums transliuoti filmą, jūsų sutuoktiniui ieškoti informaciją apie sportą arba fondiu gaminimą, jūsų vaikui siųsti naująusią nelegalią muziką ir t.t.).

Ir pagaliau programos vinis – superkompiuteris. Tai net ne kompiuteris, tai monstriškas skaičiavimų centras, kartais užimantis keliasdešimties ar kelių šimtų kvadratinių metrų patalpas. Tokius naudoja NASA, didieji mokslinių tyrimų centrai, žymūs universitetai. Šie kompiuteriai gali atlikti tokio sudėtingumo skaičiavimus, kokie asmeninius kompiuterius išvestų iš rikiuotės.

Pabaigai paminėsiu dar vieną kompiuterių tipą – žaidimų kompiuterį. Nors šis įrenginys kažkiek iškrenta iš konteksto, jis vistiek yra kompiuteris Dažniausiai tokie kompiuteriai turi labai sparčius procesorius ir našias vaizdo plokštes, kad galėtų apdoroti sudėtingą žaidimų grafiką.