Disko (dažniausiai kietojo, dar vadinamo standžiuoju) formatavimas yra būtinas procesas prieš pradedant į jį rašyti/iš jo nuskaityti informaciją.

Įsivaizduokite baltą popieriaus lapą. Kad būtų paprasčiau, pridedu pavyzdį

Ar jums būtų patogu ant tokio rašyti? Taip? O gal patogiau būtų rašyti ant štai tokio lapo?

Taigi, vis dėlto ant suženklinto lapo rašyti būtų patogiau – būtumėte tikri, kad tekstas parašytas lygiai.

Kompiuteris yra labai tikslus prietaisas ir nežino kas yra patogu, o kas ne. Tačiau jis žino, kad rašyti duomenis į diską jis turi tam tikru formatu (kalbant vaizdingai – tik tam tikro dydžio raides ir tik į tam tikro aukščio eilutes). Tas formatas (jų yra keli, dažniausiai naudojami FAT, NTFS) diskui nurodomas formatavimo (dar šis procesas kartais vadinamas ženklinimu) metu. Nesuformatuotas (nesuženklintas) diskas negali būti naudojamas duomenų saugojimui – kompiuteris nežinos kaip į jį įrašyti duomenis.

Formatavimas diskui atliekamas vieną kartą – prieš įrašant į jį operacinę sistemą (apie jas vėliau). Vėliau disko formatuoti nereikia, nebent norite įrašyti į jį kitą operacinę sistemą arba greitai ištrinti iš disko visus jame esančius duomenis – formatavimo metu visi jie neišvengiamai ir negrįžtamai išsitrina.