Kompiuterio anatomija ir fiziologija arba kaip visa tai veikia (III ir paskutinė dalis)
adrenalini | 2008-08-27
Kelionė į kompiuterio centrą ir atgal
OK, jau žinome apie tai, kas yra informacija. Taip pat žinome kas yra kompiuterio sisteminio bloko viduje (skaitykite I ir II šio straipsnio dalis) ir kaip tai siejasi su informacija. Liko paskutinis klausimas – o kaip tai informacijai patekti į kompiuterio vidų ir iš jo išeiti į išorę?
Šį klausimą ir išnagrinėsime paskutinėje straipsnio apie kompiuterio anatomiją ir fiziologiją dalyje. Kalbėsime apie fiziologiją, arba kas gi yra kompiuterio išorėje. O išorėje yra išoriniai įrenginiai (sviestas sviestuotas
), kuriuos galima suskirstyti į du tipus: įvesties ir išvesties.
Kaip matote, išorinių įrenginių tipų pavadinimai yra pakankamai aiškūs: vieni įrenginiai naudojami informacijos įvedimui į kompiuterį (įvesties įrenginiai), o kiti – informacijai iš kompiuterio išgauti, t.y. išvesti (išvesties įrenginiai).
Skamba kiek painiai? Nieko tokio - tuojau pat suprasite, kad visi šie įrenginiai yra jums matyti, girdėti ir gyvenime mažai jus stebina
Įvestis
Pradėkime nuo įvesties. Pagalvokite: kaip kasdien į kompiuterį įvedate informaciją? Ar pagalvojote apie klaviatūrą? Ir labai teisingai padarėte! Vienas pagrindinių kompiuterio įvesties įrenginių yra būtent ji
Jos pagalba į kompiuterį įvedame tekstą (t.y. rašome kompiuteryje) arba kai kurias komandas (apie tai vėliau). Žemiau matote kaip gali atrodyti klaviatūra.
Prie klaviatūros pridėkime pelę (merginos ir moterys nebijokit, kompiuterinės pelės nėra plaukuotos, nesikandžioja ir nepridirba ant stalo
). Pelės pagalba valdome mažos baltos rodyklytės (dar vadinamos kursoriumi arba žymekliu) padėtį kompiuterio ekrane. Tai daroma labai paprastai – padedame pelę ant stalo, judiname ją ir stebime kaip paskui pelę juda rodyklė.
Kur čia informacijos įvedimas? Štai čia - kai pajudiname pelę, ji į kompiuterį perduoda (įveda) informaciją apie jos padėties pasikeitimą. Gavęs šią informaciją kompiuteris (ne visai taip paprastai, bet prie to sugrįšim vėliau) nusprendžia kur perstumti kursorių.
Pelės “misijai” atlikti galima naudotis ir kitais įrenginiais. Tiesa, jie paplitę kur kas mažiau. Kaip pavyzdžius pateiksiu du įrenginius:
- rutulinį valdiklį (angl.: trackball) - tai ta pati pelė, tik apversta aukštyn kojomis - ir
- liečiamąjį padėkliuką (angl.: touchpad) - dažniausiai sutinkamas nešiojamuosiuose kompiuteriuose.
Seno modelio pelių apačioje būdavo įmontuotas guminis rutuliukas, jis išsikišdavo iš pelės korpuso pro specialią angą. Judinant pelę rutuliukas taip pat sukdavosi ir pagal tai, į kurią pusę sukdavosi rutuliukas, kompiuteris suprasdavo kaip mes norime pajudinti kursorių. Rutulinis valdiklis veikia atvirkščiai - pačios pelės nejudiname, pirštais judiname jos viršuje esantį rutuliuką. Atrodo ta apversta pelė daugmaž taip:
Liečiamojo paviršiaus darbo principas visai kitoks: tai nedidelis plastiko gabaliukas, per kurį galime braukti pirštu. Į kurią pusę judinsime pirštą, į tą pusę judės ir pelės kursorius. Žemiau pavaizduotas liečiamasis paviršius, kuriame:
- A – lietimui jautrus paviršius;
- C ir D atitinka paprastos pelės mygtukus;
- B atitinka paprastos pelės ratuką.
Apie tai, kam pelėms reikalingi ratukai ir mygtukai kalbėsiu kituose straipsniuose. Apie liečiamąjį paviršių dar pridursiu, kad jis yra nepatogus pastoviam naudojimui, tačiau dirbant nešiojamuoju kompiuteriu tokioje aplinkoje, kur pelės tiesiog nebūtų ant ko padėti, jis yra puiki išeitis.
Kalbant apie kiek retesnius arba ne tokius akivaizdžius įvesties įrenginius galima paminėti:
- Skenerį - veikia kaip kopijavimo aparatas, tik kopiją gauname ne ant popieriaus, o kompiuterio ekrane.
- Lietimui jautrų ekraną – kompiuterio ekraną, kuriame pelės kursorių valdome pirštais liesdami patį ekraną. Beje, tai yra vienintelis kompiuterio įrenginys, kuris yra ir įvesties, ir išvesties.
- Mikrofoną – jei jį prijungiame prie garso plokštės, jis tampa informacijos (garso) įvesties įrenginiu.
- Žaidimams skirtus prie kompiuterių prijungiamus vairus, pedalus, vairasvirtes (dar vadinamos vairalazdėmis arba tiesiog “džojstikais”), bei kitus specialios paskirties įrenginius.
Išvestis
Dabar apie įvesties antonimą – išvestį. Išvesties įrenginių pagalba informacija iš kompiuterio yra išvedama arba, išvertus į žmonių kalbą, pateikiama mums suprantamu pavidalu (vaizdo, garso). Išvesties įrenginiai irgi yra jums gerai pažįstami, tiesiog juos matydami dažniausiai nesusimąstote, kad “tai” yra išvesties įrenginys
Pradėkime nuo monitoriaus (taip pat vadinamo ekranu, vaizduokliu). Jo pagalba matome tai, ką mums nori parodyti (išveda) kompiuteris – programas, tekstus, filmus, nuotraukas… Monitoriai būna dviejų tipų – CRT (senojo tipo, panašūs į televizorius) ir LCD (skystųjų kristalų). Ir tie, ir anie turi savų privalumų ir trūkumų.
CRT monitoriai rodo tikroviškesnes spalvas, išgauna geresni kontrastingumą, yra pigesni, tačiau kenkia akims ir užima daug vietos ant darbo stalo.

LCD monitoriai “draugiškesni” akims, užima mažai vietos, tačiau jų rodomos spalvos ne visada atitinka tikrovę ir kainuoja jie kiek brangiau.

Dar vienas įrenginys, kurį tikrai matėte yra spausdintuvas. Spausdintuvai būna spalvoti ir nespalvoti (čia ne apie korpusus, o apie tai, kokiu režimu jie gali spausdinti
), bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia, kad jie būna trijų tipų:
- Rašaliniai – pigiausi, spausdina purkšdami rašalus ant popieriaus. Jų išlaikymas brangiausias – rašalai kainuoja brangiai, o vienos rašalo “kasetės” užtenka neilgam. Be to, kurį laiką nieko nespausdinant rašalai išdžiūsta. Kaip ten bebūtų, šie spausdintuvai geriausiai tinka spausdinti nuotraukoms ir yra labiausiai paplitę tarp namų vartotojų. Beje, rašaliniais spausdintuvais atspausdinti dokumentai labiausiai bijo vandens – sudrėkę rašalai ištirpsta ir “nuteka”.
- Lazeriniai – veikia kaip kopijavimo aparatai. Nesigilinkite į technines detales
Pakanka žinoti, kad spausdinimui jiems reikalingi specialūs milteliai. Šie spausdintuvai labai greiti, tačiau pakankamai brangūs ir triukšmingi. Dažniausiai spausdina nespalvotai. Išlaikymas kainuoja pigiau nei rašalinių – nors milteliai nėra pigūs, vienos “kasetės” pakanka dideliam atspausdintų lapų kiekiui. Šiuos spausdintuvus aptiksite beveik visuose ofisuose. - Adatiniai – veikia spausdinimo mašinėlės principu. Adatos muša per rašaluose išmirkytą juostelę, kuri mušimo vietoje paliečia popierių ir taip palieka atvaizdą. Mūsų laikais dažniausiai naudojami kasose ir sąskaitoms-faktūroms spausdinti.
Žemiau parodytas rašalinis spausdintuvas:
Apibendrinimui
- Faktiškai visus kompiuterio sisteminio bloko išorėje esančius įrenginius galima suskirstyti į dvi grupes – įvesties ir išvesties;
- Įvesties įrenginiai reikalingi informacijai į kompiuterį įvesti (klaviatūra, pelė);
- Išvesties įrenginiai reikalingi informacijai iš kompiuterio išgauti (monitorius, spausdintuvas);
- Yra vienas įrenginys, kuris priklauso abiems grupėms – lietimui jautrus ekranas.






